INFO: Jurgis Kunčinas vėl su mumis


Respublikiniai trumposios prozos skaitymai Jurgio Kunčino atminimui. 2008 m. lapkričio 20 -22 d.d.

Organizatoriai: Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, Salonas „BALTA VARNA“. Rėmėjai: Alytaus miesto savivaldybė, LR kultūros ministerija ,“Alita“, „Alytaus Naujienos“, „FM 99“.

Daugiau informacijos rasite čia.

Reklama

13 Responses to INFO: Jurgis Kunčinas vėl su mumis

  1. Šekspyras parašė:

    Kai įstojau 72 metais į Vilniaus V.Kapsuko Raudonosios vėliavos oredino universitetą, su Jurgiu nuėjom palakti alaus į tuometinį garsų “Gintarą“. Vakarop turėjo būti fuksų – tuo pačiu ir mano -imatrikuliacija. Jurgis man padiktavo A.Matučio sūnaus verstą iš rusų kalbos poemėlę apie Adomą ir Ievą, kurią aš, prisilupęs alaus (tuo ir užsitraukiau katedros bei fakulteto nemalonę), perskaičiau per tą sumautą imatrikuliacijos vakarėlį. Kiek prisimenu, galiu parašyt:

    Rojuj buvo nykios dienos.
    Dievas vaikščiojo sau vienas,
    Liūdnas mąstė paslapčia –
    Tik žmogaus betrūksta čia.

    Susiradęs žalią lomą,
    Dievas sutveria Adomą:
    Žmogų veidu negrubiu
    Ir su styrančiu… kambliu.

    Pasišaukęs juos kartu
    Ištaria balsu griežtu:
    – Mano mylimi vaikai,
    Jūsų du, o ne pulkai,
    Ir todėl griežtai draudžiu
    Dilginti jausmus širdžių:
    Jei gulėsit per arti,
    Būsit žemėn ištremti.

    Aušta rojuj nematytas
    Toks gražus ir šventas rytas:
    Vėjas blaškosi švelnutis,
    Saulė glosto Ievai krūtis;

    Lyg iš marmuro nukaltos
    Krūmuos matos šlaunys baltos
    Ir lyg nuostabūs kerai
    Kyla prakaito garai.
    Kruta kojos ir galva –
    Rojaus soduos velniava!
    Įvykis nemalonus…
    Prisitvirtinęs sparnus
    Dievas nutupia ant tako
    Ir piktai Adomui sako:
    – Rojuj nebebus bardako –
    Aš jus perspėjau anksčiau,
    Nepaklausėte – tačiau,
    Susipustėte slapčia –
    Ką gi: dinkite iš čia!

    Ir Adomas nusiminęs
    Kilo nuo Ievos krūtinės…
    O išdykėlė Ieva –
    Vėlei žydinti, linksma –
    Savo vyrą apkabina,
    Pabučiuoja, nuramina:
    – Eikš, Adomai, na, eime, –
    Greitai vaikščiosim žeme,
    O tenai į pirmus krūmus,
    Ir bus vėlei malonumas…

    Žemėje – geri laikai:
    Krykštauja sveiki vaikai,
    Siaučia audros, siaučia liūtys,
    O stangrias mergaičių krūtis
    Tarsi medų vyrai laižo –
    Nepamiršta rojaus braižo…

    Taip ir iki mūs laikų
    Gimsta žmonės su grieku…
    O Adomas su Ieva
    Džiaugias žemės velniava…

    VISKAS

  2. Giedrė parašė:

    Geeeras 🙂
    Rytoj, jei nepamiršiu, įkelsiu kokią smagią Jurgio “bliuznį“ -iš tų, kur dedikavo prieteliams Alytuje per savo penkiasdešimtmetį 😉 Dabar po ranka neturiu…
    Beje, tikrai smagu būtų pamatyti daugiau “cikrinių“ Alytiškių per“ Imbierų vakarus“ -čia pastebėjimas ne tik Šekspyrui ar Alvydui -visiems 😉

  3. Žorka iš Kurorto parašė:

    Ačiu Šekspyrui kad priminė senus čėsus.Nes su dideliu pasisekimu, prieš girtus veseilininkus, aš kai grodavau uždarbiaudamas vestuvėse, tai paskaitydavau šią poemėlę. Labai praeidavo. Bet tekstas buvo vietom žymiai aštresnis-daugiau apie seksą. Krisdavo sveteliai iš juoko. Ačiu Alb.A.

  4. Saviakams parašė:

    Šitas “Biblijos linksmybes“ Jurgis savo ir mūsų nelaimei, “cituodavo“, norėdamas juokinant paversti mus pasiuntinukais parnešti, patys žinot ko…Tai tik menkutė, marginalinė, Jurgio dalis. Ką esmingai šia tema Jis rašė, galėtume susipažinti, pavartę “Naujojo židinio“ komplektus ir juose publikuojamus Jurgio ese. Manau, jog nepakenktų pažinti Jurgį ne tik marginalinį, bet ir, drįstu sakyt, ne tik Alytaus ir ne tik Lietuvos rašytoją. Gal Jugis ir pavaidindavo kartais save proletarišku, bet niekuomet nepsidavė “proletaro diktatūrai“…

  5. Rasa Petkevičienė parašė:

    Ačiū Žanai už nuotrauką (žr. savaitės foto). Ji daugiau kalba ir pasako , nei ištisas šiandienės teologijos traktatas.

  6. Šekspyras parašė:

    J.Kunčinui paminėti Alytaus jo vardo bibliotekoj lapkričio 20-21 d. Giedrės ir Co buvo suorganizuotos dienos ir vakarai. Jurgio kūrybos skaitymai ir t.t. Jo kūrybą (ar ištraukas iš jos) skaitė miestelėnai, Jurgį prisiminė draugai NEALYTIŠKIAI. O kur buvome mes – gintai, alvydai, kobros, švobros, švabros? Alytiškiai? Tie, kurie Jurgį pažinojome kaip Kunčiną. Tie, kurie Kunčiną pažinojome kaip Jurgį. Tie, kurie sakėme – alkoholikas. Tie, kurie dabar tvirtiname – TAI mano draugas. Kur mes esam, kai JO nėra?

    Ir visai ne apie TAI kalba – kalba paprasta: kovokime už Alytų ne tik per statybas ir maximas, bet ir per žmones, ypač per tuos, kurių jau ilgimės.

  7. Giedrė parašė:

    Tarp kitko -Šekspyro pastebėjimas pakankamai … simptomatiškas 🙂 Aš jokiu būdu nenoriu priekaištaut tiems žmonėms, kurių nebuvo Jurgio atminimui skirtuose renginiuose, nes publikos stygiumi skūstis tikrai negalėjome, o ir mūsų visų gyvenimai lekia tokiu greičiu, kad kitąkart nespėji ir patiems artimiausiems skirt dėmesio , kol gyvi…Juolab kad Imbiero vakarai sutapo laike su Laisvojo universiteto renginiais, kuriame mielai būčiau sudalyvavus, jei ne asmeniški rūpesčiai.
    Man tik niekaip iš galvos neišeina a.a. Jurgos Ivanauskaitės mintys(prieš pirmuosius Imbierus, jai jau pasiligojus) apie tai, kaip visa rašanti brolija pasijuto po to, kai būtent Jurgio energijos, ryšių ir plačiaširdystės dėka Lietuvos raštija buvo blizgančiai pristatyta Frankfurto mugėje, ir visi tai žinoji ir pripažino.Tačiau…Nacionalinę premiją literatūros srityje tais metais buvo skirta kitam -su neblogom manierom, vaikščiojančiam su šlipsu, be “svarbiuosius“ nervuojančių akivaizdžių “kenksmingų įpročių“ , – esančio arčiau ‘dievų“ :).O Jurgis visgi tikėjosi, jog jos nusipelnęs ir …negavo.O po to dar ėmė ir …numirė. 😦 Tai, rašė man Jurga, visi, kurie jo pastangomis buvome pakylėti iki tarptautinių žvaigždžių statuso, pasijutome kaip gavę per marmūzes šlapiu skuduru …Tai va.
    O šiaip, manau, gerbti ir LAIKU pastebėti, reikalui esant paramstyti bent jau geru žodžiu ar buvimu, pirmiausia reikia tuos, kurie …dar gyvi ir be jokių merkantilinių išskaičiavimų darbuojasi vardan to, kad Alytus nebūtų tapatinamas tik su Maxsimų ir kitokiais skandalais, su merdinčia pramone ir kitokiais “bomžavo“ miestelio atributais.
    Ta proga dar pasidžiaugti noriu -ačdie, jaunimo tarpe toli gražu ne visi domisi tik bambaliais, mergytėm ir mašinytėm.Va dėl to ir nesijauti žmogus “dinozauru“ -t.y. ne tik ano amžiaus, bet ir ano tūkstantmečio nukriošus iškasena, kuriai svarbu tik tai, kas neva kitiems neįdomu.Turiu minty ne tik savo ypatą -aplink ,ačdie , vis dar yra “cikrinių“ alytiškių, kuriems svarbu ir alytietiška mūsų miesto dvasia, ir jos GYVAS išsaugojimas.

    Ačių už dėmesį :))))

  8. giedre parašė:

    bliam,
    ar aš čia jau persona non grata, ar tik šiaip atsakas į Šekspyro komentarą užstrigo, dėl teX. kliūčių ? 😥

  9. is tolo stebinti parašė:

    Jus p. Giedre SAUNI

  10. dzilbus parašė:

    Taip sutapo, kad minint J. Kunčiną negalėjau ten dalyvauti: abi dienas darbe vyko auditas, o vakarus leidau ligoninėje – lankiau vieną artimą žmogų po operacijos. O galvojau pafilmuoti, kažką įdėti į Glūkoidus. Šiuo pasiaiškinimu noriu patikinti Shekspyrą, kad pagarba ir meilė Jurgiui ir jo kūrybai dėl to nesumažėjo.

  11. dzilbus parašė:

    Giedrei_wordpress’as kažkodėl nusprende, kad Tavo komentą reikia “approve“. Šiaip dar neteko niekam taikyti sankcijų. Jūs visi labai laukiami glukoiduose su savo pastebėjimais, mintimis, nuomonėmis. Tad rašykite ir toliau giliai, aštriai, kontroversiškai, šmaikščiai – čia jūsų visų ruporas ir scena.

  12. Giedrė parašė:

    Dzilbau,
    užšok kadu į biblioteką -paduosim gabaluką iš video įrašų imbierinių -Maksimavičius komentuoja teoriškai -Jurgio vAINIKĄ SOSCINEI, o praktiškai -apskritai anuometinį kult.gyvenimo nuotrupas -griūk negyvas :))) įdomu ir, manyč, su “išliekamaja verte“ .Tikrai verta glūkoidų tautai parodyt…

  13. Rasa Petkevičienė parašė:

    Kaip ten bebūtų, gerbiamieji, bet be aplodismentų DZILBUI (ir Giedrei) neapsieisime. Pirmąjam dėl to, jog be Jo nebūtų mūsų (komentatorum gliukorum), o po mūsų, kaip žinote, nebus tik mūsų. Giedrei gi – dėl to, jog “kruvinu prakaitu“ naikina susvetimėjimą tarp tarp “centro ir provincijos“(patikėkit, man. kaip jos kolegei ,“knygos geišai“, tokios kainos labai gerai žinomos). Taigi, kviečiu padėkoti šiems įstabiems žmonėms ir palinkėti, jog greičiau sveiktų Jiems brangūs žmonės. Kviečiu, žinoma, ir tuos “ iš tolo stebinčius(-ias)“ bailučius(-tes )/ gal gudručius(-tes) /, ir kai kitą sykį, užėję paklausite :“ar čia durnių laivas“, žinokite, jis bus išplaukęs be jūsų, ir jums teks laukti sekančio reiso…

    Pla pla pla pla….( Dzilbui ir Giedrei)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: