Diagnozė: gėlių vaikai

Šį kartą glukoidams pavyko prikelti iš praeities filmuotą medžiagą, kuri dulkėjo Viduko palėpėje užmiršta ir stebuklas – nepateko į šiukšlių konteinerį. Joje vaizduojama 1970 – 71 metų nutikimai studentiškų atostogų metu Palangoje ir pavasarėjančiuose Šančiuose. Jei DABAR kone visi turime kuo ir  filmuojame begale aparatų, TADA tai buvo buitinė kamera, kuri net garso neįrašė, o ir tokią retas kuris turėjo. Vidas visą rugsėjo mėnesį nuo juostelės valė dulkes, klijavo iš begalės gabaliukų ir vėliau visa medžiaga buvo sėkmingai perkelta į skaitmeninį formatą, o glukoidų garažinėje studijoje sumontavus ir  išsiuntus į YouTube  serverius, beliko tik pateikti Jūsų dėmesiui ir vertinimui.

Lyginant TADA –  pamatysite Vidmos vairuojamą automobilį Podieda. DABAR – tai prilygtų dvidešimtmečio Ferrari, o džinsai Lee Riders atitiktų Versace kostiumą. Alvydas Petkevičius TADA padarė trafaretą Emerson Lake & Palmer marškinėliams, kuriais jie TADA labai didžiavosi. Tuštybės mugė? Gali būti, TADA taip neatrodė.  TADA jie gulėdami Palangos smėlyje fantazavo kaip patekti į The Who koncertą, kuris vyko Malmėje (Švedija). Būdai du: naktį kažkokiu nenuspėjamu būdu nuplaukti iki Gotlando, antras, kad kažkas (?) paskelbtų karą Švedijai ir tuo pat metu kapituliuoti, prašyti politinio prieglobsčio ir taip mėgautis Pete Thousand’o gitariniais rifais. Vaizduotė be ribų. DABAR White Snake, Def Leppard, kiti koncertuoja Lietuvoje, tik spėk laiku gauti  informaciją:  kada ir kur.

Kartu prisiminkime ir tris mūsiškius: Algimantą Aglinską, Saulių Aleksandravičių ir Romą Zdanavičių, kurie jau iškeliavo į Anapilį.

Tiesa, filmas neturi turinio, todėl lengva „pasiklysti“ siužeto vingrybėse, tačiau tai ne trukumas. Muzika – to laikmečio kiečiausios Lietuvos grupės, kokios – išgirsite žiūrėdami …

Kamera: Vidukas, Vidma, Augis || Montažas: Dzilbus || Trukmė 00:14:58

 

ico_soundas Klipo dainos_zip 23 Mb

34 komentarai “Diagnozė: gėlių vaikai

Pridėti Jūsų

  1. Ačiū, Dzilbau, kad TAI įdėjai. Ačiū, Viduk, kad išlaikei, išturėjai: pamačiau ir prisiminiau Tavo fainuolį Algį, pamačiau ir prisiminiau mūsų fainuolį Romėną… Su juo draugavau daug metų. Nors jis buvo vyrėlesnis, bet mes kažkaip sutikom. O kai septyniasdešimt trečiaisiais valkatavau Kaune, jis (K.Petrausko gatvė), Dzilbus (Vydūno al.) ir Vidukas su Algiu (Tiesos, 21 – matai, Vidai, kaip prisimenu) mane glaudė, rengė ir maitino. AČIŪ.

    Papasakosiu vieną trumpą teisybę. Sėdim ryte su Dzilbum dviese jo bendrabučio kambarėly ir aš bjauriu kaip balana peiliu džirinu buvusios kiaulės decimetrinį odos gabaliuką – reik valgyti ir dalintis, vadinasi, – į dvi dalis. Kaip perkūnas iš Kipro gatvės pro duris įsprogsta Romėnas. Lašinio skūrą pradėjau dalinti į tris dalis: Romai, valgysi. Ne, aš jau visą cibulio galvą suėdžiau – tai buvo JO žodis.

    Inspiruotas prisiminimų, sukeltų aukščiau rodomo kinuko, iškart parašiau Romėnui šiokią tokią dedikaciją. Nesisarmatinu ir skelbiu.

    Varnėnas (gal Romėnas)

    Paskutinis sodybos varnėnas
    Pačiauškės prie namų ir išskris
    Kaip žmogus – dar stiprus, bet jau vienas –
    Pro tik tam ir pravertas duris.

    Sudejuos aklas skausmas nuo lovos…
    Liūdna mums, nors aplink – tik savi;
    Liūdna – lyg chrizantemą nupjovus,
    O dažnai ar dažniausiai – net dvi.

    Paskutiniam sodybos varnėnui
    Tarsi maldai bekylant aukščiau,
    Tik lovatiesiem išmuštos sienos
    Bus gražesnės, nei buvo anksčiau…

    Rudeniop skrendant paukščiui ar vyrui
    Į skirtingas, bet aiškias šalis,
    Plauks draugai į eglišakių tylą –
    Protik tam ir pravertas duris.

    Reik užeit: vyras vienas o vienas,
    Nors toks pilnas žmonių kambarys.
    Reik pabūt: paskutinis varnėnas (gal Romėnas)
    Jau rytoj iš sodybos išskris…

    Neieškokim nei sodybų, nei lovatiesių. Tiesiog žinokim, kad mums kažko stinga – gal varnėno, o gal Romėno. Man, asmeniškai, greičiau antrojo. Nors paukščiai – irgi įstabu.

    Patinka

  2. Ačiū, Albertai. Ką jau čia ir bepridurt… Nebent tai pačiai temai ir nuotaikai A. Marčėną:

    “naktis, vos sninga, pusė keturių –
    akies kraštu, bet jei žiūrėčiau tiesiai –
    esu laimingas tuo, ką dar turiu,
    turtingas tuo, ko jau nebeturėsiu.“…

    Patinka

  3. …KA CIA BEKALBET ?.. NERA VERTES TIEMS KADRAMS. JUOSE – MUSU VISU NERUPESTINGA-RUPESTINGA JAUNYSTE, KURIOJE PIRMAKART PASIGIRDO TSRS BRASKEJIMAS…
    GRAZUS IR SILTAS ALBERTO VARNENAS – TRUPUTI RADAUSKISKAS, KUNCINISKAS, UZTAT – SAVAS…

    Patinka

  4. FOR TAIG !
    – NERA ALYTUJ NEI TULPINIU, NEI ROZINIU !
    ALYTAUS GELIU VAIKAI – ICETEAM. TAI – DEGANCIOS SIRDYS IR LEDINIAI KUMSCIAI ! JIE GERIA ICE TEA IR KARTAIS “PAVARO“ – IN TY !..

    Patinka

  5. Iš “Viduko ir ko“ kino kadrų.
    Apie kino operatorių, scenaristą, fotografą Eugenijų Morozą. Stilingas, bohemiškas menininkas…
    Jis baigė Maskvos kino univerą. Dirbo LTV. Susipažinom Panevėžy. Iš Maskvos parsivežė gražią žmoną-sibiriačką. Moteris kaip nulieta – modelis -“ne tas žodis“. Ne vaikščiojo, bet plasnojo, deja… Vieną x išskrido iš TV bendrabučio 8-o aukšto (Skroblų gatvėj)… Gaila, labai gaila.
    Su Augiu esam sukūrę keletą kino novelių-trumpametr k/f. Dažnai kalbėdavom apie tuos gėlių laikus, bendrus pažįstamus.
    Laisvoj LT Augis įsisuko į verslą. Apdegė, pateko į Pravieniškes, ten rodė kiną “bratanam“. Kai išėjo (prieš kokius 5 metus) Vilniaus Tv kartu susukom keletą reportažų, rekl klipu, dar su Obuoliu mane nufilmavo…
    Turėjo gerą ir ištikimą draugę Chicago’j. Abu užsukdavo į “Markus ir ko“, kur aš jau 10 m jazz’uoju. Taigi – greit ir išlėkė paskui ją.
    Tiek trumpai apie Augį.

    Patinka

    1. Alvydai, ar dar pasimatai su Augiu, gal turi jo telefona ar mailą? Būtų verta su juo dar siame gyvenima pasikalbeti. Kaip matei, filme jis visur pirmame plane

      Patinka

  6. baisiai patiko video ir ypac muzika 😀 tais metais da nei gimes nebuvau 😀 gal galit surasyt kas ten per grupes ir kokios dainos antram klipe 🙂 pirma, tai zinau, bet sekancios kokios? :D:D

    Patinka

  7. man kaip melomanui-jau-beveik-senberniui, kuris nuo vaikystes augo klasikinio roko auklejamas shitie vaizdai ir muzika fone – net akyse kaupias… ypach gintareliu daina mes dar susitiksim, kurios nebuvau ankschiau girdejes – mano subjektyvia nuomone ish dabartiniu perspektyvu zhiurint – lietuvoj rokas nelabai ka aukshchiau yra pasiekes. turiu omenyje neitiketinai gerai sudeta daina, jokio pseudointelektualumo budingo lietuviams, paprasti mieli zhodzhiai, labai geras netgi sakychiau funky, breakbeat, wah wah ir grynas polekis! kokia turbut buvo ir personazhu jaunyste ir manau kad dabar nepraschiau pavarote 😉

    Jusu blog’as man tikras atradimas, pagarba!

    Patinka

  8. lia lialia 😀 hipių išdaigos…fainas istorinis montažas 😉
    everything is ok except the name of the group 😀 sounds not acceptable 🙂 too sweet for nowadays…

    Patinka

  9. Po šimts pypkių, kaip džiugu, kad tokia medžiaga išlikus ir galima pamatyt autentiškus vaizdus ir muziką, ačiū labai!

    Patinka

  10. T-shirt’us Emerson Lake & Palmer tada padarė šiandien ne tik Lietuvoje žinomas tapytojas Alvydas Petkevičius. Gauti firmiakus 1970 metais buvo už vaizduotės ribų

    Patinka

  11. Kaip gaila Romeno,.. Nezinojau, tikejau – dar sutiksiu…
    Aciu Tau, sviesusis riteri uz Tavo uzkreciancia ir neblestancia sypsena, kuri mus visus praturtindavo. Aciu Tau uz Tavo gera ir nuosirdu buda. Gera budavo su Tavimi…

    Patinka

  12. _Nijolei
    Dar studentų laikais Romas buvo demesio centre, kai Šekspyras, Vidukas, Shmitas, Mundžius, Kapitonas, Edma-Mariakas, Elka-Frau, Staska-Yoko Kaune rinkdavosi ant Baltijos viešbučio stogo 9-to aukšto kavineje tada vadinom “devintam danguj“. Dar iš studentų laikų: Romėnas nors ir nepasiruošęs egzui vistiek eidavo laikyti ir beveik visada buvo O.K. Turejo galvą. Vienu metu buvo tokia krize, kai Romas, aš, Kapitonas apsileidome moksluose, negaudavom stipendijos, dažnai buvome nevalgę ir (o stebukle!) Romenas pakviesdavo vakarienei, sake čia žinote sesuo man atveze. Tai va, Nijole, Tavo pagalbos dėka tuo metu Romas dar keleta badmiriaujančių pamaitindavo. Dėkui, Tau labai. Gaila, kad po tiek metų tai darau.. . Šiais metais 10 žvakučiu nuo bendražygių degs ant Romo kapo. Aišku – tai simboliai, o iš tikro, jis visad su mumis

    Patinka

  13. Aciu Gintai uz gerus zodzius, as visai nesijauciu ka nors gero del Jusu padariusi.Gal todel,kad ne neitariau apie tada jus istikusias bedas.Labai malonu, kad po tiek metu Jus visa tai prisimenat ir esate dekingi,vertinete.Is Romo pasakojimu apie Jus ,o daugiausia apie Tave,zinojau daug,bet pasirodo neviska.Jus buvote ir likote geriausi draugai.
    Linkiu Jums visiems prasmingai atsvesti Kovo 11 aja

    Linksmu Sv. Velyku.!!!

    Patinka

  14. Geras filmas, tokio ir noredamas dabar nepadarysi, nes herojų vis mažiau šiame pasaulyje lieka. Kai kuriuos per miglą prisimenu. Šaunuoliai, kad palaikote hipišką dvasią ir prisiminimus. Vilnietis iš Brodo.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑