Alvydas A. Jegelevičius nerimsta


Alvydas A. Jegelevičius, pratęsdamas pokalbį glūkoiduose apie Alytų (Rasos straipsniai), siūlo susipažinti su tematiškai artima medžiaga – savo ketvirta knyga “Kalbantys šešėliai“, kurią išleido Vilniaus leidykla “Versus aureus“. Čia apmąstomas laikotarpis apie mūsų kraštą nuo paskutinės okupacijos iki dabarties. Knyga jau knygyne. Rimtų vyrų anotacijos – čia.

“KALBANTYS ŠEŠĖLIAI“. AUTORIAUS ŽODIS

Gerb. Skaitytojai, patikėkit – šešėliai tikrai kalba, rodo, primena, verčia sustot, susimąstyt. Kad ir kaip greitai bėgtų laikas, tačiau net sekundės dalelytėje – šešėlių rodyklės stabteli kaip žvilgsnis, fotokadras ir trumpam sustoja, spragteli…
Šešėliai ne tik bara, kaltina, bet ir gina, slepia, užstoja netyčia pakliuvusį į spąstus…
Ši knyga – duoklė ir pagarba tėvų ir protėvių kovoms, jų godonėms apie

šviesesnę tėvynę. Manau, ir net neabejoju, kad ir Jūs panašiai galvojat…
„Kalbantys šešėliai“ – savotiška studija – bandymas analizuoti ir apibrėžti lietuvio bruožus, šimtmečių formuotus sudėtingoje ir pavojingoje geopolitinėje „darželio ant rubežiaus“ erdvėje, tačiau svarbiausia – žmogus, tėvynės žemė ir kapai…
Skausminga praeitis, istorinės klaidos – karai, okupacijos, kovos už savo žemę, laisvę, nepriklausomybę. Laisvės suvokimas – siekiai, būdai…
Tėvynė vakar, šiandien, rytoj, jos ateities vizija pasaulinėj vienodėjimo erdvėj, kur pasaulio pilietis – mažos šalies patriotas bando likt ištikimas savo tėvynei, o tuo pačiu – išlikt atsparus jį spaudžiančioms svetimybėms (Mėnulio atplaišos)…
Pagonybė, krikščionybė kaip universalus tikėjimo ir harmonijos siekis tarp žemės ir dangaus…
Pavojingos gyvenimo sąlygos – svetimų ideologijų pinklės, gundymai, savisaugos instinktas, kompromisai su sąžine…
Smulkmeniškumas, godumas, pavydas, abejingumas, išdavystė – kaip ydingi ir gėdingi bruožai…
Painiava tarp „mano-mūsų“, apsivalymas-išpažintis…
Vizijos, sapnai, regėjimai, skraidymai (Kitas laikas), „išėjimas“ iš kūno ir sugrįžimas, ekologinės katastrofos nuojauta…
Visa tai – žinoma, bet nematoma „mėnulio“ pusė, apie kurią retai ir nenoriai kalbama. Tai slaptieji minčių klodai – dora būtis, moralė, sąžinė, garbė, pareiga ir tas amžinas nepatogumas – kalbėti drąsiai, priekaištauti, tuo labiau – reikalauti, smerkti, barti, teisti, tiesą teigiant atvirai ir tiesiai… Gal todėl baikštumas, atsargumas ir gimdo prisitaikėliškumą, o šis – abejingumą, lėtai žudantį bet ką ?..
Šios mintys – klausimai ir abejonės, bandymas suvokti ir įminti jas – kaip pats didžiausias rūpestis – šioje knygoje.

Pagarbiai – Jūsų Alvydas Augustinas Jegelevičius

Reklama

6 Responses to Alvydas A. Jegelevičius nerimsta

  1. Vytautas parašė:

    Viskas puiku!
    Tačiau mūmyse dažnai viskas kitaip. Sakykim, žmogus doras katalikas, lanko bažnyčią, laikosi katalikiškos konstitucijos, iš dešimties Dievo įsakymų, ir čia pat tiki horoskopais, isitikinęs, kad “kiekviena mežėja“ gali vadovauti valstybei. Tiki partijų populistinėmis programomis. Ir dar daug visokių veidmainysčių.
    Būtų miela gyventi, jeigu vieną “gražią dieną“ išspjautume “bizantiškąjį“ gyvenimo ir bendravimo būdą, kai vieną galvoji, kitą sakai, o trečią darai.
    Pagarbiai!

  2. Rasa Petkevičienė parašė:

    Ačiū, Alvydai už dovaną. Taigi, “tiesa padarys jus laisvus“… O kol absoliuti Tiesa mums, visiems be išimties, yra nepasiekiama (ir visuomet bus), o mūsų santykinė tiesa visuomet išlaiko funkciją būti taisoma ir pataisoma, dar daugiau – s a v i t a r p i š k a i k o r e g u o j a m a, nes prie mūsų JI prisiartina iš skirtingų pusių, o kartais net iš priešingos pozicijos. Mes negalime gauti Jos, o tik apsupti Ją. Į šį ratą mes ateiname su savaisiais įsitikinimais, ir Tiesa teisia juos. Visa tai ir vyksta mūsų, glūkuodų, forume. O ir visame mūsų gyvenime – kol tampame laisvi. 🙂

  3. Vytautas parašė:

    Ponia Rasa, esate minčių užrašymo meistrė, iš tikrųjų. Negaliu susilaikyti nuo pagyrų Jums.

  4. Šekspyras parašė:

    Nerštas – milijardų gyvių ateitis ir visai ne vieno žm. sugalvotas žodis ir procesas. Šešėlis – seniausias, skalsiausias ir vieno mano draugo pastebėtas kalbėjimas. Plius – visas išmanymas apie VISKĄ (sk. kn. “Šešėlių kalbėjimas” ANOTACIJĄ.) Žinau, kad Alvydas – GURU, bet ginčytis reikia; gal tai bus TEMA? Ar -TIK kalbėjimas su Alvydo knygos pavadinimu? (Pagal Dzilbaus filosofinę meilę -L.Donskį.)

  5. Šekspyras parašė:

    Kai pradėsiu skaityti Alvydą, kai JĮ perskaitysiu, gal ir suprasiu – kuo ir kas jis, Alvydas, yra. Šiuo metu žinau, kad jis – tūkstantalantis žmogus: jo žodis, jo muzika – beveik sterili. Daug kas rėkė: aš esu Jegelės mokinys. Aš taip nerėkiau. Tik, Alvydai, visąlaik su tavim ginčijausi. Klausiausi tavęs. Dabar – skaitau tave. Tegu – sekasi.

  6. Alvydas Jegelevicius parašė:

    Aciu, Albertai – apkabinu kaip broli, o jei kartais pabaru, tai, tikek – beveik kaip tikras Tavo brolis Zasinas…
    O apie pamokas – tai vieni is kitu visa laika mokomes, .. Dabar mane aukleja vaikai-vyrai – Grazvydas ir Saulius…
    O kai draugai iseina – tada belieka mokytis is prisiminimu, arba parasytu knygu, taciau – nors nuomones daznai skiriasi (liezuviu kalte), taciau raktas is sirdies-i sirdi, is zemes-izeme – lieka visada tas pats… Trumpam – gali sumeluot, palinksmint, apgaut, bet kai liksi vienas, kitas rytas vistiek skels antausi… Saves neapgausi…
    AJAJAI.GLUCK-FUCK.NET FABAI SKAMBA.LT

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: