Apie muziką


DONATAS JUODIŠIUS

Kadangi vestuvinei muzikai skyriau tiek demesio, netgi sukuriau atitinkamą kategoriją , būtų nesąžininga neskirti dėmesio Muzikai, ir nenoriu buti tas – kur tik kritikuoja. Todėl sukuriu kategoriją “Muzika“ ir pirmą postą šia tema.

Šiame įžanginiame poste, norėčiau pacituoti puikaus rašytojo, humanisto Kurto Vonneguto mintis apie muziką, manau jis su savo galvosena puikiausiai tiktų į glūkoidų gretas, netgi ir būdamas toli nuo šio pasaulio, kuriame, kaip jis pats sakė, vyksta kažkas svarbaus.

vonnegutsignature.jpg

Kurt Vonnegut

iš knygos “A Man Without a Country“ (vertė Vytautas Petrukaitis)

Kad ir kokie korumpuoti, godūs ir beširdžiai taptų mūsų vadovai, korporacijos, žiniasklaida, religinės ir labdaros institucijos, muzika vis tiek liks nuostabi.

Jeigu, gink Dieve, aš kada nors mirčiau, tegul ant mano antkapio užrašo:

JAM UŽTEKO VIENINTELIO DIEVO

EGZISTAVIMO ĮRODYMO –

MUZIKOS

Per mūsų katastrofiškai idiotiską karą Vietname muzika be perstojo gerėjo. Beje tą karą mes pralaimėjome. Indokinijoje tvarką pavyko atkurti tik tada, kai jos gyventojai mus iš ten išspyrė.

Tas karas tik pavertė milijonierius milijardieriais. Šiandieninis karas milijardierius verčia trilijonieriais. Štai ką aš vadinu pažanga.

Kodėl gyventojai šalių, į kurias mes įsiveržiame, negali kovoti, kaip kilmingi ponai ir ponios: uniformuoti, su tankais ir koviniais sraigtasparniais?

Grįžkime prie muzikos. Jos nuopelnas tas, kad beveik visiems padaro gyvenimą mielesnį, negu jis būtų be jos. Nors esu pacifistas, net kariniai orkestrai visada pataiso mano nuotaiką. Be to, man labai patinka Štrausas, Mocartas ir panašiai. Tačiau neįkainojama dovana, kurią visam pasauliui davė iš Afrikos kilę amerikiečiai, kai dar kentė vergiją, buvo tokia didžiulė, kad dabar ji bene vienintelė priežastis, dėl kurios dažnas užsienietis vis dar šiek tiek mus pakenčia. Šis vaistas nuo visą pasaulį apėmusios depresijos epidemijos – tai dovana, vadinama bliuzu. Iš jo kilo visa šiandieninė popmuzika: džiazas, svingas, bibopas, Elvis Preslis, bitlai, rolingai, rokenrolas, hiphopas ir taip toliau, ir panašiai.

Ar tikrai dovana pasauliui? Vieną geriausių ritmenbliuzo grupių, kurią kada nors girdejau, buvo trys vaikinai ir mergina iš Suomijos, groję viename Krokuvos klube Lenkijoje.

Puikus rašytojas Albertas Marėjus, be kita ko, džiazo istorikas ir mano draugas, sakė, kad vergijos – siaubo, nuo kurio mes niekados iki galo neatitoksime, – metais savižudybių tarp darbdavių įvykdavo kur kas dažniau negu tarp vergų.

Marėjaus nuomone, taip buvo todel, kad vergai, skirtingai negu jų baltaodziai šeimininkai, mokėjo įveikti depresiją: jie galėjo įvaryti senę Savižudybę į kampą grodami ir dainuodami bliuzus. Jis teigia dar kai ką, ir man tai atrodo įtikima. Pasak jo, bliuzas neišvys depresijos iš namų, bet ją gali įspiesti į kampą kiekvieno kambario, kuriame grojamas. Prašau to nepamiršti.

Užsieniečiai myli mus dėl mūsų džiazo. O mūsų nekenčia ne už deklaruojamą laisvę ir teisingumą visiems. Dabar jie nekenčia mūsų už pasipūtimą.

Reklama

7 Responses to Apie muziką

  1. Vytautas parašė:

    Puikus straipsnis. Tikra tiesa, geriausias depresijos Daktaras, o ir ne tik depresijos, -tai muzika. Apie muzikos suvokimą ir supratimą yra pasakyta:- quot capita, tot sententiae – kiek galvų tiek nuomonių. Ir čia nieko pakeisti negalima. Galima surasti bendraminčių (dažniausiai taip atsitinka) ir virti savose sultyse, be jokių prieskonių. Racionalesni neužsisklendžia, bet ieško.
    Europos pacifistai stipriai susikompromitavo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, puolę įrodinėti, kad negalima kovoti su naciais ir kad jie anksčiau ar vėliau išnyks savaime. Naciai, kaip žinia, niekur neišnyko ir demokratinėms pasaulio galybėms teko karo pabaigoje naudoti, šiaip jau iš humanizmo pozicijų nepateisinamą smurtą, naikinant nacių imperijos simbolinius ir realios ekonominės bei politines galios centrus – kartu su civiliais ir tikrai niekuo nenusidėjusiais gyventojais. Tas pats su sovietais, deja šitie pas mus ilgiau užsibuvo ir palikimas jų skaudesnis.
    Taip, sąvoka Karas kietas riešutėlis, tačiau kovojantys pacifistai dar kietesnis. Jeigu suvokiama, kad pacifizmas=pasyvumas, čia kiti dalykai (turiu galvoje bendruomenę, kurioje muziką reikia apginti, kad nereikėtų klausytis po antklode. 1945-1990).
    Taigi kariniame orkestre grojama ne pistoletais, automatais arba kitais pražūtingais instrumentais, o tais pačiais, pacifistams pažystamais, muzikos instrumentais. O ten kur reikia suduoti būgnu ir lėkštėmis, visai ne patrankos šaudo arba sprogsta bombos.
    Karinių orkestrų muzika aprėpia beveik visą spektrą. Šiuolaikiški instrumentai, bei tinkamas muzikantų pasiruošimas leidžia atlikti labai sudėtingus kūrinius, tame tarpe svinguoti bliuzą. Pranašumas,-kompozicijos atliekamos su kariška drausme, todėl autorius gali būti užtikrintas savo sumanymuose.

  2. Alvydas Jegelevicius parašė:

    Gerb. Vyrai, kurie parašėt – vienas (apie muziką), kitas – Vytautas (atsakė “Apie muziką“ autoriui), būkit vyrais ir prisistatykit pagaliau. Puikios Jūsų mintys, esat šviesūs žmonės – diskutuokit, ginčykitės toliau, tik nekartokit tų, kitų tinklapių formatų, kur kvaili pseudoname’ai, neva suteikia teisę demokratiškai pletkavot, netgi šmeižt. Fu…
    Kiekvieno piliečio privaloma teisė – nebūt abejingu ir atvirai kalbėt apie skaudulius. Kas kita – diplomatija:pokalbis dviese, trise ir t.t.
    Linkėdamas lankstumo, korektiškumo ir pagarbos… Ir drąsos…
    Jūsų – Alvydas A. J.

  3. glukoidas parašė:

    Turbūt gavosi nesusipratimas. Aš niekur nesislepiu. Užregistravau šį blogą kaip glukoidas, todėl po postu rašo, kad postino glukoidas. Rašant komentarą, man neduoda lauko vardui įrasyt (pagal nutylejimą, atseit ir taip aišku).
    Po pirmu postu aš prisistačiau. Prisistatysiu dar kart:
    namie ir pase esu donatas juodišius, internete ir kaip video menininkas esu juodo, ir dar susijęs giminystes ryšiais su dzilbum.

  4. Vytautas parašė:

    Ačių už pastabą Alvydai. Tačiau prisistačiau-Vytautas. Daugiau galima pamatyti nuorodoje Orkestras “Geležinis Vilkas“, Gintas įspraudė. Penkiolika metų myniau kariškus čeverykus, dabar kariškas pensininkas.
    Pagarbiai.

  5. Alvydas Jegelevicius parašė:

    Alvydas – Vytautui !!!
    Aciu, Vytautai ! Dabar jau zinau dali Jusu biografijos – orkestras, kariski cheverykai, pensija… Achiu !!!
    Mano tevas irgi Vytautas, bet – Jegelevicius – Alytaus mokytoju seminarija, Kauno kunigu seminarija, po to – Karaganda, o kokie cheverykai – ar svarbu ?..
    Visada svarbiausia zmogus, ivardytas tevu duotu vardu ir pavarde. Koks bebutu.
    Reiskiu pagarba karinio orkestro muzikantui Vytautui, kaip nerikiuotes saulys.
    Tevynes labui !
    pagarbiai – Alvydas A. J.

  6. Dzūkiškai parašė:

    Ale, bernaiciai, Jūs vis apie muzikū ir apie muzikū. O kap su poezija? Va, Alvydas, po kažkatruom tai straipsnuku Mezginaity pacitavo, tai nat širdzy šviesiau pazdarė.

    O dabar jau – lietuviškai pasaulietiškai norėčiau su Jumis pasidalinti, to paties J. Brodskio pateikto, mums, sovietinukams, nelemto pažinti pasaulinio masto poeto Wystano Hugh Auden “gabaliuką“:

    But should you fail to keep your kingdom
    And, like your father before you, come
    Where thought accuses and feeling mocks,
    Believe your pain…

    ( Bet jei nepajėgsi išsaugoti savo karalystės
    Ir, kaip iki tavęs tavo tėvas, pareisi
    Tenai, kur mintis kaltina, o jausmas tyčiojasi,
    Patikėk savo skausmu…)

  7. Vytautas parašė:

    Dekui Alvydai,
    sakyk, gal būt Jūsų, Jegelevičių giminėje yra žmogus vardu Sigitas?
    Iki

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: