Motinos dienos proga - eilės

ANTANAS GRAMBA

Anksčiau pristačiau eilėraštį, kuriame „ kalbančios“ taurelės įvaizdžiu bandžiau atskleisti į alkoholio liūną puolusio žmogaus tragediją. Dabar skaitykite apie gyvenimo kasdienybę, kuri primena varginančią maratono distanciją … Ją, man regis, dažniausiai bėga moterys. Šiame eilėraštyje pabandžiau pažvelgti per moteriškos sielos prizmę.
Skambantis viltingas meilės motyvas lai įpareigoja mus, vyrus, savo supratimu, atjauta ir pagalba moteriai tą sunkų maratono kelią sutrumpinti …

Moters maratonas

Aš pavargau. Man norisi prisėsti.
Jau avalynę ir marškinėlius
Šiam ilgame kely baigiu nuplėšti.
„Ryga“, „Maliutka“ patvory seniai rūdija.
Aš dar „vežu“ … Dainuoja dar ir MIA.

Pavargo rankos. Nebelinksta keliai.
O dar vaikai, vaikų vaikai, vaikeliai …
Jų meilės klystkeliai, slėpynės ir nenorai –
Tarsi vakarių vėjų ir audrų neramūs šuorai.

Ir norisi tą finišo juostelę krūtine nukirsti.
Gal minutėlei jūroje audringoje nugrimzti …
Įveikus ilgą maratono kelią,
Ilgiuos tavęs – man širdį šitaip gelia!..

Paimk, brangusis, švelniai man už rankos
Ir vesk tenai, kur toliuos kelias rangos.
Kur taboro garsai skambės per visą naktį –
Gal čia aistroj sušoktume sirtakį!..

Alvydo A. Jegelevičiaus „Neršto“ pristatymas

Kovo 27 (ketvirtadienį) 17 valandą J.Kunčino bibliotekoje, Alytuje Giedrė Bulgakovienė pristatys Alvydo A. Jegelevičiaus poeziją „Neršto“ pavidalu.

Alvydas kviečia visus prijaučiančius dalyvauti. Žada atsivežti gitarą, jei bus klavišas – padžiazuos. Numatomi pokalbiai rūsyje.

Daugiau apie renginį skaitykite glūkoido Igorio Riabovo straipsnyje ‘‘Alvydas Jegelevičius parako dar turi”.

SUSITIKIMO FRAGMENTAI

Trumpas reportažas iš įvykio vietos. Alvydo eilės, džazo porcija, hipių laikų daina, būrelis gerbėjų.

Namie mane šaukia OXI

Namie mane šaukia OXI. Esu vokiečių aviganių veislės šunėkė. Mano protėvius išrado kapitonas Max von Stephanitz 1899 metais. Kai užaugsiu, mano intelekto koeficientas bus ne mažesnis kaip Sharon Stone, aišku, mane specialistai matuoja pagal šuninį IQ. Mano šeimininkas tingi su manim dirbti, todėl greitai randu būdą kaip jo neklausyti. Nekenčiu kačių, o vėžliui, paleistam mano teritorijoje, norėjau nukąsti galvą ir, jei ne FU, būtų taip ir atsitikę.

Pristatau filmuką apie savo pirmtakę Elfą. Ji mokėjo vykdyti daug komandų, aš, gal būt, irgi išmoksiu.

Apie skaudulius eilėmis

Pristatome įprastą žanrą, neįprasta tema – apie besaikį moonshaino vartojimą. Antanas niekada neturėjo dėl to problemų, bet karas keliuose, žmogiškos tragedijos paakino jį rašyti.

ANTANAS GRAMBA

Esu 55 metų dzūkas. Rašau sau, deklamuoju vaikams, draugams ir anūkams. Į viešumą nelendu. Bandau išlaukti ir vertinti kritiškai tai ką rašau. Savo eilėraščius priskirčiau socialinei poezijai. Mane jaudina visuomenės problemos ir skauduliai. Žinoma, rašau ir apie meilę!..
Labai sunkiai ryžausi šiai publikacijai. Ilgai įkalbinėjamas draugų, pagaliau nutariau peržengti savąjį rubikoną.
Viena iš šiandienos visuomenės rykščių – girtavimas. Šia tema parašiau keletą eilių. Savo debiutui ir jūsų teismui pateikiu vieną jų. Degtinės skonį žinau. Niekada nuo jos nebuvau priklausomas, nors 3-ji metai visiškai nevartoju. Per „ kalbančios“ taurelės įvaizdį pabandžiau atskleisti į alkoholio liūną puolusio žmogaus tragediją …

TAURELĖS IŠPAŽINTIS PRASIGĖRUSIAM DRAUGUI

Marteno krosnies pragarą iškentus,
Kasdien nebylų priekaištą kenčiu.
Tu tarsi kalne prirakintas Prometėjas –
Aš tyliai tavo kepenis „lesu“…

Kodėl tuščia? Nė lašo „samanėlės“,
„Trejų devynerių“ ir „Starkos“ nebėra.
Apduję akys … Kūnas šlitinėjas …
Galvoj dar pinasi „Raudonrožių“ daina …

Staiga pradingo rūmų menės, smokingai, liokajai.
Nutilo smuiko muzika ir pažo juoko negirdžiu.
Užuot kvepėjus cigaru „HAVANA“, dabar langų
Valikliu ir net batų tepalu „trenkiu“…

Jau nespindi manasis krištolo „rūbelis“,
Dažnai šąlu palaikiam pastate …
Kodėl, bičiuli, taip aukštai užkopę,
Šiandieną murkdomės akivaro dugne?!.

2007 rugpjūtis

Janna Riabowa: vaizduotės išlaisvinimas (papildyta)

Gimusi Kaune, Janna Riabowa nuo 1976 gyvena Vokietijoje Landau, netoli Miuncheno. Hipių laikais Alytuje jos piešti plakatai su rock grupių herojais puikavosi dažno būsimo glūkoido namuose ar viešose vietose. Todėl visiškai nekeista, jog Janna nuolat tobulėjo, jos konceptualūs darbai apjungia modernios šiandieninės medios atributus: video, foto, taip pat tapybą, piešinius, materialius objektus ir tekstą. Kartais vienas iš komponentų: vieta, laikas ar pats objektas laikinai išnyksta ar keičiasi vietomis, tai intriguoja, vaizduotei suteikia laisvės. Parodos Vokietijos miestuose: Asbach, Berlin, Bremen, Burghausen, Garmisch-Partenkirchen, Munich, Oldenburg, Passau, Straubing, Deggendorf, Landshut, Leimen, Ludwigshafen, Mannheim, Saarbruecken.
Parodos kitur: Austria, France, Spain, Cheque Republik, Slovakia, Poland, Russia, USA, Italy.
Daugeliui tai bus pirma pažintis su Jannos kūryba. Vėliau pamatysite daugiau darbų. Susipažinkite: JANNA RIABOWA

Benas Jenčius – dailininkas-akvarelistas

ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS

Čia persiunčiu visiems glūkoidams informacija apie alytiškio (jis tikrai čia prigijo ir tai įrodė atvykęs iš
Radviliškio), menų mokyklos dėstytojo, dailininko-akvarelisto Beno Jenčiaus sėkme Sankt Peterburge. Pasiutęs diedas. Bohemos jame geri trys su puse pūdo, o gal ir daugiau, o savo akvareles – jis lieja kibirais ir malūnsparnių ventiliatoriais (kartais vietoj jų pasiskolina iš moterų fenus) jas taško į visas puses, dar pabarsto įvairiausiais prieskoniais… Net visuos pasaulio pakraščiuos, o dabar (po Leningrado blokados) net ir Petrozavodske purslai tyška… Ten jis nusitempė ir nemažą Alytaus menininkų desantą !..
Tikrai vertas dėmesio glūkoidas, o pagal Shaekspeare’ą – tikras glukozauras… Pažiūrėkit Beno tinklapį – įsitikinsit ir užsisakykit jo darbų – žiūrėkite reklamos skiltyje. Tik, abejoju, ar verta jį pakviesti prie Glūko, o tai ims semt kibirais ežero vandenį ir liet savo akvareles ?..
Jis tikrai išsems visa Glūka ! Ne, nekvieskim jo…
Linkiu visiems geros nuotaikos.

J.Brodskis - savas tarp savų

ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS

Siunčiu Jums visiems - musų taikios, bet neramios kartos fighter’iams - hipišką, pacifistinę poemą-viziją-misteriją…
Ilgai, kankinančiai ilgai - visa gyvenimą apie tai galvojau… Ir - pasikalbėjau su Joška Brodskiu (Joseph Brodsky). Manau, tai suprantama mums visiems, nors mano ,,šaudymai” per epochas, kartais gali kai ką trikdyti, bet čia tik 2000 metų istorija, kuri kartojasi nuo Kristaus (graikiskai - Ishthys - beveik Vikcius - žuvis), o kur dar - Persų įlanka, šumerai, Gintaro kelias, Mesopotamija, Araratas, rasai, porasai, raskalanai, aisčiai, ugliai (UK - nežinoma karalystė), ugriai (hunai be Volgos) ?..
Kita X’ a parašysiu daugiau. Dabar skaitykit ir QMKT(!) - komentuokit.
Vardan mūsų kartos ir šviesaus J. Brodskio ATMINIMO !!!

Josifas Brodskis - žymus žydų kilmės rusų poetas. Gimė 1940 metų gegužės 24 dieną Leningrade ( Sankt Peterburge). Mokyklą lankė ne labai ilgai – daugiau aštuonių klasių neištvėrė. Keletą metų dirbo, kartais sunkiai įsivaizduojamose vietose: švyturyje, lavoninėje. Vasaromis samdydavosi į geologines ekspedicijas, vykdavo į Kazachstaną, Jakutiją, Tian Šanį. J. Brodskis atstovauja moderniąją rusų lyriką ir tęsia pirmųjų dvidešimtojo amžiaus dešimtmečių, „sidabrinio rusų poezijos amžiaus“, tradicijas, perkeldamas jas į dabarties pasaulio kultūros kontekstą. Brodskis – kultūros ir kalbos poetas, remiasi senaisiais tekstais, Biblija, mitais. Žymiausios knygos: „Sustojimas dykumoje“, „Nuostabios epochos pabaiga“, „Kalbos dalis“, „Uranija“, „Peizažas su potvyniu“.
Atrėjančios jubiliejinės Nepriklausomybės šventės proga, Jūsų dėmesiui Alvydas apie J.Brodskį.

Paskutinė laisvė.pdf 287 KB

Jūs išrinkote geriausius

Balsavimas baigtas. Dėkojame Almantui, Laimai ir Aistei už, ko gero, šmaikščiausius komentarus. Ačiū visiems dalyviams ir balsuotojams: Juozui Muzikevičiui, mums draugiškų blogų adminams: mylimai ir zibailai, Virgiui, pirmąjam atsiuntusiam nuotraukas ir vertinimus, ir tai parodo, kad laiko neturėjimas visai ne priežastis nedalyvauti.

Taip pat Zitai ir Romui, atsiuntusiems savo austriškų nuotykių akimirkas ir balsus. Dėkui Alvydui, Sauliukui, Jannai, Aidui, Igoriui, Albertui, Laimai, Ugnei, Vytui, Saulinai, Rasai P., Arvydui ir visiems kitiems, pasislėpusiems po nikneimais. Ačiū ir stebėtojams (pažiūrėsim ką čia tie durneliai sugalvojo) – tai irgi pozicija.
Reitingas rodo, jog daugiausia balsų gavo vaizdelis, pažymėtas 8-tu numeriuku „Alytus 23.05 “. Autorius Gintas.
Antra vieta – 5 foto „Metamorfozė “ Autorius Gražvydas.
Trečioji vieta – 3 foto „Šventė “ Autorius Saulius.
Sudrebėjusi ranka, fotografuojant ir nostalgija Alytui surinko daugiausia balsų, tačiau sublizgėjo Alvydo genuose užkoduoti talentai. Beliko sutarti dėl prizų ir tai geriausia daryti komentuose prie šio posto. Nesiūlyti rolls-royce ‘ų rolex‘ų ir panašių dalykų. Putokšlis, gėlės, Dzūkijos miškuose rinktų baravykų vėrinys ar džiovintas mekšras būtų prizai default . Aišku, reikia originalių idėjų, kurių, bent dabar, niekaip nesiseka sugeneruoti. Gal reikia šlakelį burbono ar kavos išgerti ar nuogam į pusnį nugriūti – gaila kad neprisninga. Laukiame idėjų dėl prizų. Dėl kainų (jei kainuos) susitarsime. Apdovanojimus įteiksime 2008 metų susirinkime.
Idėjas dėl prizų siūlykite komentaruose iki birželio 1 dienos.

Pradedame balsuoti

Čia matote viską, ką suspėjote atsiųsti kalėdinių atostogų konkursui. Dabar visus, apsilankiusius šiame puslapyje, kviečiame balsuoti už labiausiai patikusias. Tai galite daryti komentaruose prie šio posto, įrašant patikusios nuotraukos numeriuką. Kiekvienas turite tris balsus. Vienas glūkoidas pašmaikštavo: vieną balsą reikia atiduoti už save, kitą už artimą, o trečią už labiausiai patikusią kalėdinę foto.

Laukiame Jūsų vertinimo komentaruose prie šio posto.

Renkame geriausias iki sausio 30 dienos. Sėkmės!
Daugiau …

Atsisiųsti visas foto.zip 1,4 MB

Nauja Alvydo Jegelevičiaus knyga

„NERŠTAS“. AUTORIAUS ŽODIS

Gerbiami skaitytojai, visi suprantame žodžio „nerštas“ prasmę, tačiau dažnai užmirštame, kad
tie, iš tikrųjų neršiantys gyviai, augalai (!) yra tikrieji mūsų broliai ir seserys šioje mūsų amžinoje
buveinėje – mūsų žemėje. Užmirštam ir tai, kad patys neršiame žymiai dažniau… Kas kita – menininkų „nerštas“ (!) Sena kaip pasaulis nuomonė, kad kūryba nėra darbas, pats kūrėjas – ne visai tikras darbuotojas, o kažkoks susireikšminęs tinginys (?) Dar A. de Saint-Exupery yra pasakęs, kad „Nė viena tauta negali suklestėti, kol nesupranta, kad arti lauką – toks pats garbingas darbas kaip ir rašyti poemas.“ Tiktai šiandien – aš sukeisčiau vietomis „rašyti“ su „arti“. Tačiau – pabandykime suprasti ir kūrėją, kuriantį dvasinį produktą (!) Kartais tas, kūrėjo darbas tampa tiesiog titanišku darbu! Kai laikas suspaudžiamas taip, kad nelieka nei dienos, nei nakties, o tik ištisas degimas…Kiek menininkų taip išėjo ? Nusispjovę į savo fizinį kūną ir susideginę šioje ugnyje ? R. Jonutis, A. Verba, Z. Šteinys, R. Gavelis, J.Kunčinas, N. Miliauskaitė, E. Mezginaitė, kiti menininkai – dailininkai, muzikai, aktoriai… Jūs, aišku, pasakysit – alkoholis? Taip – jis reikalingas. Tai patikrintas vaistas nuo išpuikimo, nes sutryptas – visada aukščiau pakyla… Jūs pasakysit – tinginystė? Taip – ji reikalinga, netgi nereikšminant savęs ir nesidangstant – meditacijos, kontempliacijos, nirvanos, katarsio sąvokom, nes ji kitokia… Nes tai yra dar skausmingesnis degimas – sunkus, kankinantis kelias į būsimą kūrinį. Juk kūryba – tai amžinas degimas, kai kūrėjui reikia pasakyt tai, apie ką Jūs galvojat, gerbiami skaitytojai. Šioje poemų knygoje kalbama apie kūrybą ir apie kūrėją, jo sunkią, bet tikrą paskirtį. Be garbinimų, be niekinimų, tačiau kartais su visa anatomija – nuo spindinčių laurų iki patvorių mėšlo. Nes tikras menininkas ir yra mėšlavežys-auksakalys – tikras dvasinio gyvenimo restauratorius ir kūrėjas, kaip pasakė „Neringos“ kavinėje maestro „N“ (!) Nes jo vagos ir jo arimai visada rodo teisingą kryptį.

Knyga pasirodys artimiausiu metu.

  Knygos „Nerštas“ viršelis