… 1972 metai, hipių laikai, du mėnesiai po Romo Kalantos laidotuvių, Palanga, šachmatinė, nes ant akmenų rinktis jau nevalia, 11 valanda ryto. Shmitas, Vidukas, Dzilbus aptarinėja vakar matytą epizodą, kai milicija sudaužė džazmeną perkusininką V. Tarasovą, ramiai su mergina einantį Palangos gatve tik dėl to, kad jis buvo užsiauginęs ilgus plaukus. Atskuba Rimas, labai susijaudinęs, jam tai nebūdinga, prisėda prie mūsų staliuko, basas kojas slepia po kėde, nes neapsiavusių čia neaptarnauja. Kaip jau įprasta, paprašo suimprovizuoti 20 kapeikų kavai. Stengiamės išklausti kas atsitiko. Rimas išrėkia: ar jūs įsivaizduojate, šią naktį intelektualūs vandalai nukniso m a n o Dantės tomelius. Kad aiškiau būtų, jo nakties guolis buvo kažkur tarp Palangos ir Šventosios, apleistame klojime. Kad kartu jam pavogė ir visą jo turtą – krepšį su būtiniausiais kukliais daikteliais, megztinį ir 2 rublius, jis net neužsiminė, tas paaiškėjo tik gerokai vėliau. Rimas n e t e k o dvasinio peno: Dantės poezijos rinkinio, kurį tada studijavo, o tai ir varė jį į neviltį …
Šių metų balandžio 21 d. Rimui Burokui ( 1953 – 1980) būtų suėję 55 metai. Prisiminkime vieną mūsiškių, kurio taip pat nevaržė sovietmečio smegenų plovimo architektų sukurtos privalomos mąstymo schemos, laisvą žmogų, poetą. Kviečiame pasiskaityti Leokadijos Sušinskaitės J. Kunčino bibliotekos darbuotojos straipsnį, kuris primins, gal būt, ne visiems žinomas Rimo gyvenimo peripetijas.
Balandis 15, 2008 at 6:07 PM |
…nuo valkatos iki TAUTOS didvyrio-vienas žingsnis.
Balandis 16, 2008 at 11:30 AM |
Pasivadinusio ‚Inkognito‘ norisi paklausti ar kartais, rašant komentarus, Tavo kompiuteriu nesinaudoja koks nors KGB rezervistas (-ė), nes tokie vertinimai būdingi būtent tos organizacijos ‚mastytojams‘.
O Rimas buvo nuoširdus vyrukas, gana savotiškai interpretuojantis gyvenimą, bet niekada nesusireikšmino ir nepretendavo į tautos didvyrius. Anaiptol, L. Sušinskaitės straipsnyje radau keletą gražių Rimo kūrybos vertinimų, kuriuos išsakė žinomi poetai ir ne tik.
Balandis 16, 2008 at 2:50 PM |
Te atleidzia tau viespats, nes tu nesupranti ka kalbi…
nuo situ ligu vaistu deja nera..
Balandis 17, 2008 at 12:10 PM |
inkognito kalbos stilius man primena neseniai pasibaigusia diskusija apie “veseiliu” “muzikantus”.ar tik nebus sito meslo parases vienas is ju apologetu ir gyneju?
Balandis 17, 2008 at 3:09 PM |
Pažinojau ata Rimą, ramus žmogus buvo, tačiau sovietų smegenų plautuvams nepasidavė.
O dėl valkatų,- manau, didenių valkatų, kaip mankurtuoti azijatai nebūna.
Respect!
Balandis 17, 2008 at 8:29 PM |
Manyčiau, kad kiekvienas žmogus turi asmeninę teisę pasirinkti savo gyvenimo būdą. Ir tai nieko nuostabaus, tai yra gyvenimas. Tik dabar kai kurie dalykai kelia šypseną. Na pavyzdžiui niekaip neišsivaizduoju kaip atrodė dabar solidus ir gerbiamas Gintas Unguraitis ant akmenų basas???..:))))
Balandis 17, 2008 at 8:31 PM |
inkognito kalbos stilius man primena neseniai pasibaigusia diskusija apie “veseiliu” “muzikantus”.ar tik nebus sito meslo parases vienas is ju apologetu ir gyneju?………… Kagi aš tau vaikeli galiu pasakyt>? Daug ką galėčiau, bet gaila brangaus laiko…vistiek nesuprasi.
Balandis 17, 2008 at 9:49 PM |
… a.a. Rima pazinojau nuo vaikystes, augom viename kieme buvusioje cerniakovskio gatveje, lankem viena mokykla, organizavom pirmus popmuzikos vakarus (apie tai nemazai galetu papsakoti Linas Jakstonis) sededami tuometines Dzukijos kavineje prie puoduko kavos “i skola ” ar parke ant suoliuko padiskutuodavome ivairiomis temomis… nemazai pavyzdingu kom,jaunuoliu jau tada Rimui pavydejo to, kad jis galejo buti savimi, nepanasiu i kitus, tyru ir nepriklausomu, kad apie ji buriasi chebryte, simpatiskos merginos, Rimas buvo tikras visu savim, nuosirdus ir nelaimingas tik mazai kas ta zinojo… nieko nuostabaus, kad dar iki siol tusciadvasiai ir garbetroskos jam negali atleisti… taip jau yra, kad inkognitai yra NIEKAS, kad ir ka jie berasytu, o a. a. Rimas buvo ir isliks TALENTINGU, tyru ir iki skausmo nuosirdziu zmogum… tiems , kurie ji pazinojo.
…
Balandis 19, 2008 at 12:34 AM |
stai ir suzinojom kas yra tasai “inkognito”,islindo visame grazume.ar ne laikas butu uzblokuoti jo komentarus “glukoidose”?uzknyso
Balandis 19, 2008 at 11:43 AM |
Vaikeli, nesėdėk taip ilgai prie kompiuterio, kadangi ši “velnio mašina” labai traumuoja silpnesnės psichikos personas. Taip pat sprendžian iš to, kiek darai gramatinių klaidų, rašydamas komentarus, tavo intelekto lygis irgi sukasi kažkur apie nulį, todėl rekomenduoju tau ilgiau pabūt gamtoje, pakvėpuot grynu pavasarišku oru.
Balandis 19, 2008 at 2:17 PM |
sveiki, glukoidai. kodel jus tokius hamus publikuojat? kiek vienas gali turet savo nuomonia, bet niekad ne izeist kito zmogaus. slikstu!
Balandis 21, 2008 at 4:52 PM |
nuo vieno komentaro viskas pavirto i delfi.lt komentarus
tai gal nera taip blogai , jis tik saukstas i statine.
Gegužė 15, 2008 at 1:28 PM |
Sveiki, gliukoidai
Miela čia pas jus, o chuliganų internete tai visur pasitaiko, tik vienur jie toleruojami, o kitur -paprasčiausiai …blokuojami 
Dėl Rimo Buroko štai koks reikalas -jei turit kas išsaugoję jo eilėraščių(nepublikuotų internete ir spausdintu pavidalu, geriausiai – ranka rašytų,tuomet nekiltų jokių abejonių dėl AUTENTIŠKUMO) labai prašyčiau paskolint trumpam J.Kunčino bibliotekai.Mat rengiam spaudai jo eilėraščių rinkinį, susitarėm su Druskininkų “Poetinio rudens” rengėjais, kad šis pristatymas bus įtrauktas į oficialią festivalio programą.Dar yra truputukas laiko, tad jeigu aptiktume dar kokį nežinomą tekstą, gal ir būtų galimybė įtraukti į knygą.Šiaip jau surankiojom tekstų nemažai – iš visokių šaltinių.
Gruodis 27, 2008 at 9:30 PM |
LiGintas to Giedrė:
Turiu 2 Rimo Buroko eilėraščius – jo ranka rašytus ir niekur nepublikuotus.
Galiu atsiųsti nuskanuotas jų kopijas .tif, .bmp ar .jpg formate.
Pagarbiai,
Buvęs R.B. bendražygis
LG
Vasaris 8, 2009 at 6:51 PM |
tik nereikia lia lia lia. aštunto dešimtmečio vadinamieji Vilniaus hipiai – suskretę, tinginiai, bevaliai, pusgirčiai, o kai kurie apsinarkašinę, išmesti iš institutų ir mokyklų ne dėl kovos už laisvę, o už latravojimą. Jie patys ėjo į susinaikinimą. Būkim biedni, bet teisingi – neklastokim istorijos. R.B. buvo tragiško likimo žmogus, tai puikiai išreiškęs savo poezijoj. ir negražu dabar apie jį kurti legendas, manipuliuoti.jam to tikrai nereikia.
Vasaris 9, 2009 at 12:12 PM |
Iš kur Jūs žinote Rimo Buroko “ne legendą”? Ir ką Jūs dabar galite kalbėti apie jo gyvenimo tragizmą, apie “istorijos klastojimą”, kai “tarkingi”, “valingi”, tvarkėtės savo reikaliukus, KLASTODAMI GYVENIMĄ. Pardon, tai Jūs esate tragiško likimo…
Vasaris 9, 2009 at 12:59 PM |
Istorijos klastoti niekas ir nesiruošia.Paskaitykite “Rimas Burokas.(ne)gyvenimo fragmentai” -tuoj turi knygynuose pasirodyt -įsitikinsite.
O šiaip jau, patinka kam ar ne -R.B. BUVO legenda, bent jau tarp tam tikro rato žmonių.Prieš jo poetinį talentą ir dabar lenkia galvas garsūs poetai, nepaisant to, kad miręs jis beveik prieš trisdešimtmetį, jo eiles ŽINO ir dabartinis jaunimas.
O gyvenimas -jis visada daug sudėtingesnis už paprastas, bukai į stalčiukus viską sudėliojančias schemas.Jei kas apsiimtų parašyt biografinį,VISAS aplinkybes ir pasekmes dorai išlukštenantį romaną – irgi sukrečianti knyga gautūsi.
….”Anais” laikais paprastai ir be problemų gyvenimas klostėsi tiems žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių visiškai nedomino “organų”, arba už atitinkamas “paslaugas” išsipirkusių visokių “gerovės” ženklų .O jų susidomėjimą galėjo sukelti nebūtinai “sąmoniga kova už laisvą Lietuvą” -tokių žmonių buvo nedaug.Pakako ir per naivumą prikrėstų jaunatviškų kvailysčių.Štai tada ir prasidėdavo…
Taip kad tikrai, “ne hipi” -nereikia lia lia…
Vasaris 10, 2009 at 10:02 AM |
Žaviuosi p. Giedrės tolerancija, Jai pakanka parašyti tik savo vardą ir tampa aišku, kas toji p. Giedrė
Vasaris 20, 2009 at 10:18 PM |
Pamenu, kaip važiavom per Vėlines ant Rimo kapo į Rokantiškes, “našlaičių” kapines. Stipri buvo legenda, mūsų karta juo žavėjosi – ypač mes, dešimtmečiu jaunesni.
Vasaris 23, 2009 at 1:35 PM |
Perskaičiau knygą vienu prisėdimu. Viskas tarsi čia pat. Tikrai – to laikmečio niekas iš mūsų nepavogė – jis visada mumyse. Ačiū, Rimai, kad buvai.
Vasaris 23, 2009 at 2:02 PM |
Dabar supratau, kodėl Alvydas Petkevičius taip primygtinai rekomendavo įsigyti knygą, kai skambino prieš savaitę. Tada aptarėm komentarus Rimo tema, tada nuvylė kai kurių bendražygių vertinimai. O knygą, kaip ir Daiva, perkrimtau tą patį vakarą iki 3-jų nakties. O ką, jei pasiūlyti miesto tėvams pavadinti kurį nors skverelį ar gatvę Rimo Buroko vardu, taip kaip siūlė knygos dizaineris Tomas S. Butkus?
Vasaris 23, 2009 at 11:10 PM |
Dzilbau,
Sąmoningai neminiu “valdiškų kultūros institucijų”, bet dalis jų, be jokios abejonės, VISAI NE IŠ VALDIŠKŲ PASKATŲ pritartų ir šiai idejai, ir kitoms nevaldiškoms iniciatyvoms.Ir išvis, manau -gal bent visiems čia mano išminėtiems ’struktūriniams vienetams” 
ir “šiaip piliečiams” 
, vienaip ar kitaip susijusiems su mūsų miesto istorijos ir literatūriniais dalykais(pradžiai), gal neprošal būtų kažkada kažkur susibėgti betarpiškam pabendravimui ir ir kažkokio veiksmų plano nevaldiškam sudėstymui ?…
Slombas(Butkus) jaunas -bet, kaip pats turėjai progos įsitikintI – anaiptol ne durnas…Tai yra viena iš tų temų , dėl kurių mano biškutuką gal ir senstantis makuferis jau senokai prastokai miega naktimis…
Kitaip tariant -aš galvoju, kad Alytus anaiptol ne skylė, bent jau Lietuvos mastu, nors literatūrine prasme.R.B. asmenybės legenda ir kūrybos kokybė -vienas iš paskutiniu metu išryškėjusių paliudijimų.
Na, J.Kunčino pėdas, kaip mokam, taip spraudžiam ne tik oficialiam, bet, tai kur kas svarbiau, žmonių gyvos atminties lygmeny.Muziejaus sąžiningai padirbėta ir Matučio, ir Jonyno atžvilgiu, galų gale būta mūsų žemėj ir Sakalausko -Vanagėlio…
Taigi, manau, pats laikas imtis -nepaisant tų visų križių, ir tavo pasiūlyto proceso, juolab -kad bent jo ESMINIS įtvirtinimas tikrai nepareikalaus kažkokių neįmanomų investicijų. Praktikų, kaip tai daroma -turim sukaupę.Šiuo atveju(ir ne tik), manau, esminio proveržio etapui tikslinga suvienyt pajėgas -ir Glūkojidų, ir olyta/oraniečių, ir baltavarniečių, ir erdviečių ir laisvauniversitetiečių
Kovas 5, 2009 at 6:03 PM |
Įdomu, ką Rimas dabar sau galvoja apie tokį jo personos išaukštiunimą ten, dangaus muzikantų ir poetų dausose?
O gal jis jau pagal reinkarnacijos dėsnį gimė kur Kaukazo kalnyne ir ramiai sau gano avis?
Iš žmogaus padarėte mitus ir legendas…
Aišku, visada reikia tam tikram tautos istorijos tarpsniui sukurti kokį didvyrį – Kalantą, Buroką… bet, manau, didvyrių būta ir kietesnių. kiek supratau, Rimas A+A šiuo atveju atstovauja hipių ir disidentų “kristusėliams”, ar kam? pauliaus Širvio gyvensenos tąsa hipių epochoje?
Gražios jo eilės, aišku. Gyvenimas jo toks…poetiškas tarsi. Gaila tik, kad sudeino jį žmogus. grynai sudegino. ir dar kiti, šalia jo buvę, apdegė…
Atleiskit už mitų griovimą.
Kovas 7, 2009 at 3:40 PM |
Agne, neatsiprašinėk – tikrai jokių mitų nesugriovei – bent jau mums, pažinojusiems Rimą. Mums jis tada, gyvas, buvo mitas ir legenda – savo asmenybe, gyvenimo būdu, filosofija. Bet juk ne visiems. Tik saujelei panašių į jį. Mes juo žavėjomės, norėjome būti panašūs, bet daugybė jo amžininkų nė nepažinojo Rimo. Logiška. Jis buvo kitoks, nei jie, neįdomus jiems. Ir joks ne didvyris. Tad tikrai labai sunku spręsti apie Rimą jo nepažinojusiems. Taip nesunku ir didvyriu žmogų paversti, ir “apkaltinti” nebūta disidentine kova ir dar nežinia kuo… O jis buvo tiesiog charizmatiškas, talentingas ir… kitoks.
Kovas 9, 2009 at 11:58 AM |
Visiems, vis dar nerimstantiems dėl Rimo:
“Myliu savo esmės tamsiąsias valandas,
kai mano jausmai pasineria:
jose aš lyg senuose laiškuose
randu savo kasdienį gyvenimą, jau kartą gyventą
ir kaip legendą platų ir nugalėtą.
Tada man darosi aišku, kad aš esu rūmas
antram, be galo plačiam gyvenimui.”
Raineris Marija Rilkė, perskaitytas (ar išverstas) Tėvo Stanislovo
Taip taip, nurimkite. Rimas buvo viskuo panašus į mus. Tik štai mes – niekuo negalime būti panašūs į jį…
Kovas 10, 2009 at 7:31 PM |
Ginčykites. Kiekvienas skleiskite savas tiesas. Tai yra natūralu. Tai yra gyvenimas. Kažkaip būtų keista, jeigu visų nuomonės sutaptų. Yra intelekto lygis, galų gale, kaip liaudyje sakoma, dėl skonio nesiginčijama. Turiu ir savo nuomonę, bet dėl nuomonių negerbimo šiame puslapyje (kaip buvo dėl vestuvinių muzikantų), savo nuomonę kol kas pasiliksiu sau, nors, kaip tikras Alytiškis, aš puikiai žinau apie ką eina kalba ir įdėmiai skaitau komentarus.
Birželis 30, 2009 at 7:11 PM |
Nepažinojau to bičo, bet suprantu.