Jim Morrison’s Memory Pop Club

NUKRYPIMAI: JIM MORRISON’S MEMORY POP CLUB

1971 metais vietiniai melomanai Igoris, Albertas „Kobra“, Dzilbus ir jų pasekėjai Shmitas, Sigis „Kefas“, kaunietis Zenka, kuris atostogaudavo Kurorte vasarą, Alvydas, Dalia, Vilė, Žana, Kolia, Romėnas susibūrė į komuną ir The Doors lyderio Jim Morrison garbei pasivadino JIM MORRISON’S MEMORY POP CLUB. Tai vienijo apie 10 jaunų žmonių, mąsčiusių kitaip nei sovietų valdžia reglamentavo. Medžiotojų trobelė, už Kaniūkų tilto pasukus senuoju akmenimis grįstu keliu ant kalno, tapo Jim Morrison’s House (kitais duomenimis „Hotel“). Tai AlvydoJegelevičiaus senelių nuosavybė, kurią tada Alvydas sugebėdavo išprašyti susirinkimams organizuoti. Tam reikėjo iš Nemuno restorano skolinti stiprintuvą, kolonkes, nutiesti elektros liniją nuo senelių namo iki Morrison House, magnetofonas HOTA buvo efektingai naudojamas. Sausvynis GAMZA buvo privalomas. Pradžioje visada buvo The Beatles, The Animals, kitos bito grupės, kaifas prasidėdavo Deep Purple „Speed King“, Black Subbath „Iron Man“, Jimi Hendrix „All Along The Watch Tower“. Jei po The Who koncerto Sheffilde metu 1969 metais aplinkinių fermerių avims garsas įvarė stresą, tai Alvydo senelių kaiminystėje vištos liko gyvos.

pop_clubKolia (gyvena prie pirties, kurios jau seniai nėra, rašau terminais, suprantamais alytiškiams, nors Alytuje sutikti alytiškį darosi sunkiau, nei Amerikoje indėną) pagamino rankomis ženkliukus komunos nariams – apvalus 4-5 cm skersmens, juodame fone iš vario išpjaustytomis raidelėmis. Nagingas hipeicas !! Tikimės, jog komentaruose patikslinsim tuos įvykius.


ALYTAUS TV LAIDA. PRISIMINIMAI APIE JIM MORRISON’S MEMORY POP CLUB

1991 metais televizininkai tiesiog mus surinko iš namų ir nuvežė į Alvydo trobelę. Pirma filmo pusė prastos kokybės, deja, tokia išliko.

This entry was posted on Šeštadienis, Lapkritis 3rd, 2007 at 10:53 AM and is filed under Hipiai ir pankai. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.

Vienas atsiliepimas to “Jim Morrison’s Memory Pop Club”

  1. Alvydas J. Sako:
    Lapkritis 10, 2007 at 11:14 AM | Reply

    TVARKANT PUSLAPĮ KILO NESKLANDUMŲ. ATSIPRAŠOME ALVYDĄ. JO KOMENTARAI ATNAUJINTI ČIA:

    Alvydas
    Nov 10th, 2007 at 12:42 am
    I. Reiktu patikslint datas. Rodos, 70-ais pirma mire J. Joplin, po to J. Hendrix ir J. Morrison’as. Is tikro, ta Morrison’o mirtis tik pripilde netekciu taure ir mes tada paminejom (viena nakti) ji, ir kitus. Galim drasiai sakyt, kad mes tada plaukem “ant bitlu gitaru” i laisvejanti pasauli ir musu Lietuva, ir mes sulaukem tos dienos. J.Morrison’o veliava mums padejo susivokti ne tik muzikoj, bet ir poezijoj, bet – svarbiausia laisvejanciam pasaulyje, nes saltas karas baigesi ir is Vakaru atejo flower power jega (!) Ar ne ?! Juzapo Zorubos vienkiemio zemeje (cia buvo paskutinis Vanago bunkeris, uz kuri mano diedukas 8 m. sedejo Vorkutos lagery) medziotoju pastatyta trobele tada tapo laikina ir trumpa musu priebega, kurioje vyko svarbiausias – J.Morrison,o mirties paminejimas. Juk is tikro – mes tuos savo session’us darydavom Alytaus centre – kada tik panoredavom. Priebega buvo tvirta, neitartina – klausydavom Igorio parinktos muzikos, naujienu. Igoris buvo naujos muzikos generatorius – siurblys, kuris pateikdavo naujausias zinias. Prisimenu ir as tapau melomanas, net pradejau vesti savo kartoteka apie grupes…
    _______________________________________________________

    2 Alvydas
    Nov 10th, 2007 at 1:00 am
    II. Taigi – Igoris labai daug paaukojo asmeniska, kad visi dabar turetumem visuomeniska. Aciu, Igori !
    Yra dar nuotrauku is “tos trobeles”, bet reiktu paprasyt, kad Igoris (ar Zana) prisipazintu – kuris is ju ten (kita karta) rase hipiska poema angliskai. Nes cia – svarbiausia pats faktas ir ideja – ne kokybe! Galit isivaizduot – kokie jausmai liejosi ju sirdyse sitaip galvojant apie pasauli ?.. Nuostabu !..
    Taigi, pripazinkim – Alytaus pastas buvo “Aisciu” ir ju draugu (hipiu) tikroji priebega, kur vyko session’ai, o pasto virsininkas Juozas Jonkus buvo neoficialus, bet tikras ju vadas, ponia Seriogina – sekretore, jos vyras p. Vasilijus iskale “Aisciu” medalius, dede Vitas veziojo aparatura is pasto i “Nemuna”(visi – tarybu valdzios priesai), zodziu – visi buvo nusikalteliai, juos itarinejo, bet tiesa zinojo tik tankistas Vitas ir Tafilius… Juokas juokais , bet nepriklausomybes metais suzinojau is vieno saugumiecio, kad Alytuje as buvau hipiu iodejinis vadas. Prisimenu kai 89 m. neisleido i Anglija. Tada sake – nepartinis. Tiek to tie mano reikalai, taciau jie – visu musu, susipyne likimais, kartu praleistom akimirkom. Aciu Jums visiems !..
    _______________________________________________________

    3 Alvydas
    Nov 10th, 2007 at 1:36 am
    III. Dar apie “Aisciu” ir draugu hipiavima. Sakyciau, kad mes nebuvom tie – tikrieji hipiai. Juk nesislaistem be darbo, kaip apsiruke Pikadilio ar Hamburgo hipiai ?.. Laisves idejos, nauja muzika – taip ! Greiciau mes buvom bitnikai su hipisku atspalviu. Kas dirbo, kas mokesi… Juk neturejom savo skverelio ar fontano, apie kuri laisvai butume galeje “trintis”?.. Nevartojom narkotiku, nes neturejom (!) Atrodo, Alytaus milicija neskuto mums garbanu (?), bet prisimenu tragiska savo klasioko Henriko Kaminsko zuti “trezvilkoje”. Per laidotuves (valdzia neleido is Uzuolankos gatves procesijai eit per centrine aikste) daugelis musus amzininku laike kisenese akmenis… Uztat tarybu valdzia pastate “rasaline” ir i kapus savo (!) noru nuvare daugeli musu amzininku ir gerbeju – pilni kapai… Sakysit naujoviskai – globalizacija, o gal senoviskai – genocidas ?.. Taciau visada atsiras tarybinis skeptikas, kuris viska trumpai apibres… Zinot kaip ?
    Tiek si karta graziu, graudziu ir nostalgisku prisiminimu. Sekmes mums visiems – visur ir visada !

Palikite komentarą